- kresčiuoti
- kresčiúoti, -iúoja, -iãvo 1. tr., intr. Jn, NdŽ, Skr sijoti su kresčiu: Su kratilu sijo[ja] pagrėbas, kresčiúo[ja] pakračias, nuoklastas, varpas JII217. Paimk pasijį (kretilą) ir kresčiuok grūdus Tv. Pelus susipilk į kratilą ir gerai kresčiuok, bo jaunam arkliukui reik smulkesnių Vdk. Kresčiuojant šienas pasiliekta krestė[je], o šienuolės išbyra Bt. Tiek daug pelų, galėsiam visą savaitę kresčiúoti Up. Kaip miltų pritrūksma, reiks kresčiúoti šieno apačių kiaulėms pašerti Kv. | Baigusi kresčiúoti (kratyti, supylus į krestį, plauti) bulves supilk į katilą Ll. | prk.: Tai kresčiavo (barė, ėmė į nagą) jį! Kv. 2. intr. kratyti iškultus šiaudus, kad išbirtų su šiaudais sumišę grūdai, redelioti: Nepatingėkite rankų pajudinti – gerai kresčiúokite, kad šiauduose grūdų neliktų Rs. Viena pasilikau kresčiúot [kuliant] – nespėju Rs. 3. tr. vestuvėse su kresčiu rinkti jaunajai dovanas: Kresčiavo ačiavo par vestuves viską: stuomenį, rankoves, piningus Skdv. \ kresčiuoti; iškresčiuoti; nukresčiuoti; perkresčiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.